Šis įrankis nustato sritis, kurias stebėtojas gali matyti, atsižvelgdamas į paviršiaus topografiją. Įvesties taškų padėtys gali atspindėti stebėtojus (pvz., žmones ant žemės arba stebėtojus ugniagesių bokštelyje) arba stebėjimo objektus (pvz., vėjo jėgaines, vandens bokštus, transporto priemones arba kitus žmones). Rezultatai apibrėžia sritis, kurias galima matyti iš stebėtojo padėčių.
Tiek stebėtojams, tiek stebimiems objektams gali būti nurodytas aukštis virš žemės. Šie aukščiai naudojami nustatant matomumą. Pavyzdžiui, matymo laukas, apskaičiuotas 120 m vėjo jėgainei ir 1,8 m ūgio ant žemės stovintiems žmonėms, paprastai bus platesnis nei matymo laukas, apskaičiuotas 80 m jėgainėms ir 1,6 m ūgio žmonėms.
Rezultatų sluoksnyje įrašoma, kiek kartų įvedamo paviršiaus rastro kiekvienos gardelės vieta gali būti matoma įvesties stebėjimo taškuose. Nematomoms gardelėms suteikiamos NoData (nėra duomenų) reikšmės.
Jei pažymėta parinktis Naudoti esamą žemėlapio aprėptį, analizuojami tik rastro plotai ir stebėtojo taškai, kurie matomi dabartinėje žemėlapio aprėptyje. Jei nepažymėta, bus analizuojami visi įvesties sluoksnio stebėjimo taškai, net jei jie nepatenka į esamą žemėlapio aprėptį.
Aukščio paviršius, naudojamas skaičiuojant matymo lauką.
Jeigu įvesties paviršiaus vertikalės vienetas skiriasi nuo horizontalės vieneto, pvz., kai aukščio reikšmės pateikiamos pėdomis, tačiau koordinačių sistema nurodoma metrais, būtina apibrėžti paviršiaus vertikalės koordinačių sistemą. Taip yra todėl, kad įrankis naudoja vertikalės (Z) ir horizontalės (XY) vienetus apskaičiuodamas matymo lauko analizės Z faktorių. Be vertikalės koordinačių sistemos, t. y. neturint informacijos apie Z vienetą, įrankis laikys, kad Z vienetas yra toks pat kaip XY vienetas. Tokiu atveju analizei bus naudojamas vidinis Z faktorius 1.0, todėl gali būti gauti netikėti rezultatai.
Paviršiaus aukštis gali būti sveikasis skaičius arba skaičius su slankiuoju kableliu.
Taškinis elementas, nurodantis stebėtojo vietas apskaičiuojant matymo laukus.
Optimizavimo metodas, naudojamas skaičiuojant matymo lauką.
Įveskite trumpiausią atstumą iki taško, kuriame nebeskaičiuojamos matomos vietos. Jei atstumas didesnis, nebus nustatoma, ar stebėjimo taškai ir kiti objektai gali matyti vienas kitą.
Galite įvesti skaitinę reikšmę, nurodančią linijinį atstumą, arba pasirinkti skaitinį lauką iš įvesties stebėjimo elementų. Jei lauke yra pateiktos reikšmės, jos turi būti išreikštos tokiu pačiu matavimo vienetu kaip įvesties aukščio paviršiaus XY vienetas.
Atkreipkite dėmesį, kad didelės reikšmės pailgins skaičiavimo laiką. Jeigu nenurodyta, numatytasis maksimalus atstumas bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į skiriamąją gebą ir aukščio paviršiaus įvesties aprėptį.
Šis parametras naudingas modeliuojant tam tikrus reiškinius. Pavyzdžiui, apribojant aprėpties matomumą, galima modeliuoti oro sąlygas, pvz., lengvą rūką. Panašiai apribojus matomumo aprėptį galima patogiau valdyti paros metą numatant sutemų efektą.
Įveskite atstumą iki taško, nuo kurio pradedamos skaičiuoti matomos vietos. Gardelės, esančios ant paviršiaus arčiau negu šis atstumas, nėra rodomos išvestyje, tačiau vis tiek gali užstoti matomumą gardelių, esančių tarp minimalaus ir maksimalaus matomumo atstumo.
Galite įvesti skaitinę reikšmę, nurodančią linijinį atstumą, arba pasirinkti skaitinį lauką iš įvesties stebėjimo elementų. Jei lauke yra pateiktos reikšmės, jos turi būti išreikštos tokiu pačiu matavimo vienetu kaip įvesties aukščio paviršiaus XY vienetas.
Šis parametras naudingas valdant matomumo lauko analizės plotą konkrečiu atstumu nuo stebėtojo. Jeigu vertinate matomumą nuo pastato viršaus iki tolimo parko, galima nustatyti minimalų matomumo atstumą taip, kad į jį nebūtų įtrauktos arti esančios, tačiau nedominančios vietos, ir sparčiau apdoroti duomenis.
Nurodykite, ar minimalaus ir maksimalaus matomumo atstumo parametrai matuojami trimačiu, ar paprastesniu dvimačiu būdu. Pažymėjus šią parinktį, matomumo atstumas laikomas 3D atstumu. Nepažymėjus parinkties, atstumas laikomas 2D atstumu.
2D atstumas yra paprastas tiesinis atstumas, išmatuotas tarp stebėtojo ir objekto naudojant jų projekcines vietas jūros lygyje. 3D atstumas pateikia realesnę reikšmę, nes atsižvelgiama į objektų reliatyvų aukštį.
Įveskite stebėtojo vietų aukštį.
Galima pateikti skaitinę reikšmę, nurodančią visų stebėtojų aukštį, arba lauką, nurodantį kiekvieno stebėtojo aukštį. Jeigu pateikiamas laukas, jame esanti reikšmė turi būti tokiais pačiais matavimo vienetais, kaip aukščio paviršiaus įvestis (Z).
Įveskite aukštį nuo stebėjimo vietų iki žemės.
Galite įvesti aukščio skaitinę reikšmę arba panaudoti lauką iš įvesties stebėjimo elementų. Jeigu pateikiamas laukas, jame esanti reikšmė turi būti tokiais pačiais matavimo vienetais, kaip aukščio paviršiaus įvestis (Z).
Numatytasis aukštis yra 1,8 m. Jeigu žiūrite nuo aukščiau esančios vietos, pvz., apžvalgos bokšto ar aukšto pastato, naudokite tą aukštį. Skaičiuojant matymo lauką, ši reikšmė pridedama prie stebėtojo aukščio, jeigu jis nurodytas. Kitu atveju ji pridedama prie interpoliuoto paviršiaus Z reikšmės.
Įveskite ant žemės esančių konstrukcijų aukštį arba žmonių ūgį, naudojamą matomumui nustatyti.
Galite įvesti aukščio skaitinę reikšmę arba panaudoti lauką iš įvesties stebėjimo elementų. Jeigu pateikiamas laukas, jame esanti reikšmė turi būti tokiais pačiais matavimo vienetais, kaip aukščio paviršiaus įvestis (Z).
Gautą matymo lauką sudaro tie plotai, iš kurių stebėjimo taškas gali matyti kitus objektus ant žemės. Gali būti ir atvirkščiai – objektai ant žemės gali matyti stebėjimo tašką.
Toliau pateikti keli naudojimo pavyzdžiai:
Išvesties aukščio virš žemės lygio (AGL) rezultato pavadinimas. AGL rezultatas yra rastras, kuriame kiekviena gardelės reikšmė yra minimalus aukštis, kurį būtina pridėti prie kitu atveju nematomos gardelės, kad ji būtų matoma bent vienam stebėtojui. Šiame išvesties rastre esančioms gardelėms, kurios jau buvo matomos, bus priskirta 0 reikšmė.
Sluoksnio, kuris bus sukurtas puslapyje Turinys ir įtrauktas į žemėlapį, pavadinimas. Numatytasis pavadinimas sukuriamas pagal įrankio ir įvesties sluoksnio pavadinimus. Jei toks sluoksnis jau egzistuoja, būsite paprašyti pateikti kitą pavadinimą.
Galite nurodyti aplanko Turinyje, kuriame rezultatai bus įrašyti naudojant iššokantįjį meniu Rezultatą įrašyti į, pavadinimą.